Klimato kaita ir pastatai

Dėl žmonių veiklos į atmosferą išmetamas CO₂, o didėjanti CO₂ koncentracija atmosferoje didina jos temperatūrą. Įvairūs klimato modeliai prognozuoja temperatūros kilimą 1,4-5,8 ºC iki 2100 m. Jau dabar klimato kaita veikia gyvąją gamtą bei žmonių gyvenimus (potvyniai, kritulių pasiskirstymo sutrikimai, maliarijos išplitimas dėl atšilimo ir drėgmės padidėjimo nebūdingose vietovėse, padidėjęs gamtos kataklizmų pavojus).

Žmonės ir ekosistemos turi prisitaikyti prie kintančių sąlygų, todėl svarbu skleisti informaciją apie jau vykstančius pokyčius. O padėčiai stabilizuoti reikia labai didelių pastangų tiek politiniame lygmenyje, tiek nevyriausybiniame sektoriuje. Labai svarbi kiekviena iniciatyva. 

Statyba daro didžiulį neigiamą poveikį aplinkai visose statinių būvio ciklo stadijose (žaliavų išgavimas, statybinių medžiagų gamyba, statyba, eksploatacija, nugriovimas, atliekų deponavimas). Ypač ryškus indėlis į klimato kaitą, nes energija naudojama visose pastato būvio ciklo stadijose.

Pastatų poveikis aplinkai gali būti ženkliai sumažintas. Tai yra įvairių aplinkai palankios statybos koncepcijų tikslas (Gaja house, Green Building, Low energy building, Zero energy building, kt). Jos yra labai populiarios įvairiose pasaulio šalyse ir tampa netgi standartais, privalomais vykdyti normatyvais.

Statyba iš presuotų šiaudų ryšulių yra aplinkai palanki technologija, nes žaliava pastato sienų statybai gali būti užauginta per vienerius metus netoli pastato statybos vietos, o nugriovus pastatą po jo eksploatacijos, gauname biodegraduojančias atliekas. Kadangi šiaudiniai pastatai labai šilti, tai jų apšildymui žiemos metu reikia labai nedaug kuro, taigi, indėlis į klimato kaitą yra minimalus.